Isupuna aminanaka – Fábulas de Esopo 41 – 50

 

41 K’isimirawi jamatanqawimpi La hormiga y el escarabajo.
42 Warmiwi wallpawimpi La mujer y la gallina.
43 Taykawi qulliriwimpi La vieja y el médico.
44 Ijmawi warmi uywatanakawimpi La viuda y las criadas.
45 Yatiriwi El adivino.
46 Mamuraya uywiri jaqi El apicultor.
47 Warawaranakaru uñt’iriwi El astrónomo.
48 Pä awkhasiriwinakata. Los dos enemigos
49 Awkili jiwawayiriwimpi El anciano y la muerte.
50 Usutâwi qulliripawimpi El enfermo y su doctor.

 

 

41

K’isimirawi jamatanqawimpi

La hormiga y el escarabajo.

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Sumapacha puritaruxa, Llegado el verano,
  k’isimiraxa puquta taypinaka sarnaqana, una hormiga que rondaba por el campo
  pallthapisa tiriju qulu, siwata qulu, recogía los granos de trigo y cebada,
  imasa manq’añataki juyphipacha puritaru, guardándolos para alimentarse durante el invierno.
  Jamatanqaxa ukhama uñjasaxa, musphawayawayiwa. La vio un escarabajo y se asombró de verla tan ocupada
  kunapachatixa taqi uywanakaxa en una época en que todos los animales,
  irnaqawinaka jaytasaxa suma kusisiñaru puripxana. descuidando sus trabajos, se abandonan a la buena vida.
  Janiwa kunsa siskiti k’isimiraxa Nada respondió la hormiga por el momento;
  juk’ampiriruxa kunapachati juyphipacha puritaruxa, pero más tarde, cuando llegó el invierno
  ukhamarusa jallupachanxa phurunakaxa umatatapxanwa y la lluvia deshacía las boñigas, el escarabajo
  Ukapachaxa jamatanqaxa, manq’ata awtjata k’isimiraru mayiwayi el escarbajo hambriento fue a pedirle a la hormiga
  umä juk¡’a manq’a una limosna de comida.
  Ukaapachawa k’isimiraxa arst’awayi Entonces sí respondió la hormiga:
  Quli jamatanqa Mira escarabajo,
  siti irnaqawamana kunapachati nayaxa suma irnaqta si hubieras trabajado en la época en que yo lo hacía
  jumasti sawkasiskiritawa nayatxa jichhaxa janiwa jani manq’anismanti y tú te burlabas de mí, ahora no te faltaría el alimento.
     
  Kunapachatixa jilt’ayawayayta Cuando te queden excedentes
  irnaqawimata qatuqataxa de lo que recibes con tu trabajo,
  imama mä juk’a guarda una porción
  jani wali urunakataki, jani utjirinakapachataki para cuando vengan los tiempos de escacez
     
  TUKUTA FIN
     

42

Warmiwi wallpawimpi

La mujer y la gallina.

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Ijma warmiwa mä wallpaninwa Una mujer viuda tenía una gallina
  sapa uru k’awnachirina. que le ponía un huevo todos los días.
  Warmixa amuyt’iwa, siwara manq’a juk’ampi churataxa Pensó que si le daba más cebada
  paya k’awnaspa, ukhamaru yapxatati manq’apa. pondría dos huevos, y aumentó su ración.
  Wallpaasti suma manq’ataxa link’intatawayi Pero la gallina engordó
  ukhamasaxa janiwa atkiti ni mä k’awna k’awnachaña. y ya no pudo poner ni una vez al día.
     
  Jani suma amuyt’awimpixa ñanqhachasiñatakiwa Si sin control ni sabiduría forzas
  kunti walikiki juk’ampi suma qatuqañatakixa lo que ya te está sirviendo para que te dé más,
  chhaqawayjaniwa kunti utjawimana utjki. sólo obtendrás que perderás lo que ya tienes.
     
  TUKUTA FIN
     

43

Taykawi qulliriwimpi

La vieja y el médico.

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Mä nayra usuta tayka warmiwa qulliriru jawst’awayi Una vieja enferma de la vista llamó a un médico,
  qullaña tukutarua pajaña. con la promesa de pagarle,
  Qulliristi maqhikiwa taykana utaparu puriwayi, Este se presentó en su casa, 
  taykaru qullañataki. Ukhamaruxa sapa kuti qulla uchataruxa y cada vez que le aplicaba el ungüento
  taykana ch’irmantata nayraparuxa, mientras la vieja tenía los ojos cerrados,
  qullirixa yanánakapa lunthatirina. no dejaba de robarle los muebles poco a poco.
  Yanäka ch’ustataruxa qullanxa tukt’awayi. Cuando ya no quedaba nada, terminó también la cura,
  Ukhamapipanxa qullirixi paja suyt’awayi. y el médico reclamó el salario convenido.
  Nayra usuta taykaxa janiwa pajaña munkanti. Qullirisiti taripiriru irpawayi. Se negó a pagar la vieja, y aquél la llevó ante los jueces.
  Taykaasti sawayiwa, chiqapunisa La vieja declaró que, en efecto,
  pajawayawayiñapanwa nayra qullataru. le había prometido el pago si le curaba la vista,
  ukhamipanxa jichhakamasa pachpakitwa pero que su estado,
  janiwa kuna walichatasa uñjasti, juk’amjamaki.twa después de la cura del médico había empeorado.
  Kuna lakutixa utankiri yananakaxa Porque antes – dijo – veía todos los muebles que tengo en casa
  jichhaxa janiwa uñjirjamakto ni maya. y ahora no veo ninguno.
     
  Ñanqhachirinakaxa lurawinakapampiwa uñjayasiyapxi. A los malvados, sus mismos actos los delatan.
     
  TUKUTA FIN
     

44

Ijmawi warmi uywatanakawimpi

La viuda y las criadas.

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Mä ijma warmiwa walja tawanuqu uywatanakaninwa. Una viuda muy laboriosa tenía unas jóvenes criadas
  Jupanakaruxa sapa urusa arumata sarthapiyirinwa, a las que despertaba por la noche
  k’ank’a art’aru mitpxirinwa irnaqiri. al canto del gallo para empezar el trabajo.
  Jupanakaxa taqi uruxa wali qarita kutt’anipxirinwa. Ellas, extenuadas siempre de fatiga,
  Ukhamaru jupanakaxa amtapxiwa k’ank’aru jiwayaña, resolvieron matar el gallo de la casa
  kuna laykutixa k’ankaruwa juchachapxana alwata sartayiritapata por ser él a sus ojos el causante de su desgracia,
  impi warmiru sartayasa ch’amakthapiru. puesto que despertaba a su señora antes de que abriese el día.
  Art’iri k’ank’a jiwataruxa ijma mama juk’ampi ch’amakata Mas ejecutado el propósito se encontraron
  tawaqunakaru sartha qiyirina juk’ampi qariñataki, con que habían agravado su mal,
  tawaqunakatakixa juk’ampi qariñatakinwa, se encontraron con que habían agravado su mal,
  kuna laykutixa ijma mamaxa art’iri k’ank’a chhaqataxa porque su señora, no teniendo el gallo que le indicaba la hora,
  tawaqaunakaru sarthapiyirinwa juk’ampi ch’amakxatata. las hacía levantar antes para ir al trabajo.
     
  Janiwa amtañakiti kunti yanawayataxa ñanqhacharispa Nunca creas que la causa de tus problemas es
  nayrarua nayra uñjata. lo que primero se atraviesa ante tus ojos.
  Amtañasawa kunsa utt’ataspa wakiyiri jani walinaka. Piensa en qué sucedería si eliminas lo que estás viendo como posible causa.
     
  TUKUTA FIN
     

45

Yatiriwi

El adivino.

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Qhatu taypi pampana utt’awayiwa Instalado en la plaza pública,
  mä yatiri jaqinaqaru yatiyañataki kunjamanisa jutiwayanakapaxa. un adivino se entregaba a su oficio.
  Akatjamawa mä jaqiwa jak’achawayi yatiriru, De repente se le acercó un quídam,
  yatiyasa kunjamsa utapana punkunakaxa jist’aratawayatatata, anunciándole que las puertas de su casa estaban abiertas
  ukhamarusa taqi kuna lunthatapxatana. y que habían robado todo lo que había.
  Yatirixa mayaki thuqt’awayi utaparu jalawayasa, Se levantó de un salto y corrió,
  sustjata, wali q’apisita, uñjañataki kunasa utapana chhaqatana. desencajado y suspirando, para ver lo que había sucedido.
  Uyni jaqisti ukhama jaliri uñjasaxa, sawayiwa: Uno de los que allí se encontraban, viéndole correr, le dijo:
  Tata yatiri, jumaxa, jaqinaqaru yatiyañataki kunanisa nayrt’aruxa, Oye, amigo: tú que te picas de prever lo que ocurrirá a los otros,
  kunatsa juma pachapata kunsa yatiyawayayta. ¿por qué no has previsto lo que te sucedería a ti?
     
  Jaqinakatxa, yaqha jaqinakaru amtayirixa waljapxiwa, Siempre hay personas que pretenden dirigir lo que no les corresponde,
  ukanakatxa jupapachpata amtirixa juk’akiwa. pero no pueden manejar sus propios asuntos.
     
  TUKUTA FIN
     

46

Mamuraya uywiri jaqi

El apicultor.

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Mä lunthatawa mamuraya uywaña utaru mantatana Un ladrón se introdujo en casa de un apicultor
  lunthatasa misk’i, p’uñu p’uñunakampi, uywiri jaqi chhaqatapanxa. durante su ausencia, robando miel y panales.
  Utaparu kutt’ataparu mamuraya uywirixa uñjatanawa A su regreso, el apicultor,
  mamuraya uywaña uta ch’usa. Sayt’asa suma uñjañataki. viendo vacías las colmenas, se detuvo a examinarlas.
  Ukhama uñjaskipana mamurayanakaxa kutt’anipxatana En esto, las abejas, volviendo de libar y encontrándole allí,
  uywiruru sijsintasa, jachipa wali jasiyasa. le picaron con sus aguijones y le maltrataron horriblemente.
  Ñanqha mamurayanaka, art’awayiwa mamurayanaka uywirixa, iMalditos bichos -les dijo el apicultor
  lunthataruaxa ukhamaki sarawayayappxta, inamayaki. dejaron marchar sin castigo al que les había robado los panales,
  nayarusti, khititi suma uñjtaptama wali chhujrintampxista. y a mí que les cuido con cariño, me hieren de un modo implacable!
     
  Jiwsanakaxa walja kutiwa masinakasaru jani wali uñjapxtana. Muchas veces sucede que vemos con desconfianza a nuestros amigos,
  yaqhipanakarusti jani amuyuppa yatisa suma uñjapxtana. pero por ignorancia le tendemos la mano a quien es nuestro enemigo.
     
  TUKUTA FIN
     

47

Warawaranakaru uñt’iriwi

El astrónomo.

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Mä warawaranaka uñt’iri jaqixa saranaqirina Tenía un astrónomo la costumbre de pasear
  arumanaka warawaranakxata yatiñataki. todas las noches estudiando los astros.
  Mä urusti saranakasa pampanakana Un día que vagaba por las afueras de la ciudad,
  wali tutintata alajpacha uñakipasa, absorto en la contemplación del cielo,
  mä p’uchuruwa jalantawayi. cayó inopinadamente en un pozo.
  Arch’ukiwayawi yanapa puriñapataki, Estando lamentándose y dando voces,
  ukjaruxa p’uchu tuqi mä jaqiwa saraskana, acertó a pasar un hombre,
  akatjamawa isch’ukiwayi , p’uchuru jak’achasa uñjañataki kunasa, que oyendo sus lamentos se le acercó para saber su motivo;
  p’uchuru jalantatapata warawaranaka uñt’iri jaqita yatitaxa,sawayi: enterado de lo sucedido, dijo:
  Quli masi. Jumaxa kunasa utji laqampu na yatiñañtakixa ¡Amigo mío!¿quieres ver lo que hay en el cielo
  janiwa uñjtati kunasa uraqisana utjki. y no ves lo que hay en la tierra?
     
  Walipuniwa uñjaña, ukhamaraki yatiña kunanakampisa muyukipatata,na Está bien mirar y conocer a nuestro alrededor,
  Ukhamrsu yatiñañwa kawkinsa sayt’atatatana. pero antes hay que saber donde se está parado.
     
  TUKUTA FIN
     

48

Pä awkhasiriwinakata.

Los dos enemigos

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Pa jaqiwa ancha uñisisiwayapxanwa Dos hombres que se odiaban entre sí
  Jaya markaru saraskasa pampachani mä wampuna uñjasipxi. navegaban en la misma nave,
  Maynixa nayra nasana qunt’ata, maynisti wich’inkana qunt’ata. uno sentado en la proa y otro en la popa.
  Akatjamata ajsarkaña wayrawa wayet’awayi wampu utt’ayirxama. Surgió una tempestad, y hallándose el barco a punto de hundirse,hundiría primero.
  Ukhama uñjasaxa wich’inkana qunurixa wampu qamaniru jiskt’awayi: el hombre que estaba en la popa preguntó al piloto
  kawksa tuqisa nayraqataxa utt’asini que cuál era la parte de la nave que se hundiría primero.
  nayra nasa, wanpu qamanixa sawayiwa. -La proa – dijo el piloto.
  Ukhamasaxa, wich’inkana qunuri jaqixa sawayiwa: Entonces repuso este hombre
  Janiwa suytkati jiwañxa llakisita no espero la muerte con tristeza,
  kuna laykutixa awkhaxaruwa jiwaña uñjä. porque veré a mi enemigo morir antes que yo.
     
  Ancha mich’awiwauñjaña munaña lakisirinakaruxa. Muy mezquina actitud es preferir ver sufrir a los enemigos
  ukhamarusa jiwaña jak’asa uñisiskaña. que inquietarse por el daño que irremediablemente se está a punto de recibir.
     
  TUKUTA FIN
     

49

Awkili jiwawayiriwimpi

El anciano y la muerte.

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Mä uruxa mä awkiliwa chaqucharuxa lawanaka qhipjarusi. Un día un anciano, después de cortar leña, la cargó a su espalda.
  sarañapaxa wali jayanwa. Largo era el camino que le quedaba.
  Walo qarita sarakasaxa maytaki q’ipì antutt’awayi, jiwariru jawsasa. Fatigado por la marcha, soltó la carga y llamó a la Muerte.
  Jiwawisti jank’akiwa puriwayi, jiskt’asa: kunatakisa jawsista. Esta se presentó y le preguntó por qué la llamaba;
  Awkilixa kutt’awayi, sasina: aka q’ipi yanaptayasiñatakiwa jawsma. contestó el viejo: Para que me ayudes a cargar la leña…
     
  Kawkinsa jakañxatxa janiwa jaytañjamakiti Por lo general, el impulso por la vida
  Jani ukaxa juk’ampi chamachaisñaruwa puriwayata. es más fuerte que su propio dolor.
     
  TUKUTA FIN
     

50

Usutâwi qulliripawimpi

El enfermo y su doctor.

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Qullirixa jiskt’atanawa, kunjamasktassa, sasina. Habiéndole preguntado un médico a un enfermo por su estado,
  Usutasti kutt’awayiwa sasina: walpuni jump’ta tata qulliri. contestó el enfermo que había sudado más que de costumbre.
  Ukaxa sumachañatakiwa, sawayiwa qullirixa. Eso va bien dijo el médico.
  Yaqha uruxa wastata qullirixa jiskt’awayi usutaruxa, kamisasktasa. Interrogado una segunda vez sobre su salud,
  Usutasti sawayiwa: wali khatatta, ukhamarusa wali chhullktaptwa. contestó el enfermo que temblaba y sentía fuertes escalofríos.
  Ukhamaxa waliptasktawa, sawayiwa qullirixa. Eso va bien -dijo el médico.
  Niya kimsakutiru usutaru uñjasaxa, wastata jikt’awayi, kunjamasktasa. Vino a verle el médico por tercera vez y le preguntó por su enfermedad.
  Usutasti sawayiwa, tataya wich’u usuwa katjitu. Contestó el enfermo que había tenido diarrea.
  Ukhamaxa waliskakiwa, sawayawi, sarjasa. Eso va bien -dijo el médico, y se marchó.
  Yaqha urusti mä wila masipapwa sart’awayi, jiskt’asa, kunjamasktasa. Vino un pariente a ver al enfermo y le preguntó que cómo iba.
  Jiwasktwa, qullirina suma uñjata, sawayiwa usutaxa. -Me muero -contesto- a fuerza de ir bien.
     
  Taqi pachasa, khitinakatixa jiwasa jank’anki Por lo general, quienes nos rodean
  uñjapxituwa unñanakawayayxatasa, nos juzgan por las apariencias
  amuyt’asa suma kusisitasxatata, y nos consideran felices por cosas
  janiwa ukhamakiti yaqhipa kutixa wali usuchatawa uñjastana. que en realidad nos producen profundo dolor.
     
  TUKUTA FIN