Isupuna aminanaka – Fábulas de Esopo 51 – 60

 

 

51

Yapuchirina jaljtata wawanakapa.

Los hijos desunidos del labrador.

     
  Isupuna aminanaka Fábulas de Esopo
     
  Yapuchirina wawanakapaxa jaljtata, ajasita utjasipxana. Los hijos de un labrador vivían en discordia y desunión.
  Inamayakiwa iwt’awayana Sus exhortaciones eran inútiles
  waynasiwinakapa mayjt’ayañataki, para hacerles mudar de sentimientos, 
  ukatakixa amtawayiwa yant’aña lurawinakapa. por lo cual resolvió darles una lección con la experiencia.
  Wawanakapaparu jawsasaxa, akhama sawayi: Les llamó y les dijo que 
  apanipxita juch’usa lawanaka. le llevaran una gavilla de varas. 
  Qataqataxa lawanaku lukuktata  churawayi, Cumplida la orden, les dio las varas en haz 
  akhama sasa: p’aquinuqapxama y les dijo que las rompieran; 
  Taqiniwa yant’apxi p’akinuqaña jani atisa. mas a pesar de todos sus esfuerzos, no lo consiguieron. 
  Tata yapuchiristi luku jaratatasaxa Entonces deshizo el haz 
  sapa mayniru lawanaka churawayi. y les dio las varas una a una; 
  Akaxa, sawayiwa tata yapuchirixa. ¡Ahí tienen! les dijo el padre
  Jumanakati mayaki sartawayapxatasti Si también ustedes, hijos míos, permanecen unidos,
  awkhanakamaruxa atipt’apunipxatawa serán invencibles ante sus enemigos;
  sapakisasti sapa mayniru khitisa atipxawayatanwa. pero estando divididos serán vencidos uno a uno con facilidad.
     
  Janiwa armañakiti mayacht’asiñana ch’amaxa utji. Nunca olvides que en la unión se encuentra la fortaleza.
     
  TUKUTA FIN
     
52

Phatankä kayunakampi

El estómago y los pies.

     
 

Isupuna aminanaka

Fábulas de Esopo

     
  Puraka kayunakampi ch’awapxana sapa maynisa ch’amapxata. El estómago y los pies discutían sobre su fuerza.
  Kayuxa sapa kutiwa aruskipana ch’amapxata Los pies repetían a cada momento que su fuerza
  janikiwa khitisa aitpxaspati, era de tal modo superior, 
  ukhamasa puraka irpirina. que incluso llevaban al estómago.
  Purakaxa sawayiwa: A lo que éste respondió:-
  Qulki masi, jani manq’ampixa Amigos míos, si yo no les diera el alimento,
  janikiwa nayaru irpaña atismati.  no me podrían llevar.
     
  Suma amuyt’añasawa kawakinsa jani kunanasa  Veamos siempre con atención dónde 
  sayt’ata taqi wakiwinakaxa. se inicia realmente la cadena de sucesos. 
  Amuyt’añani kunansa wakiwixa suma utt’ata. Demos el mérito a quien realmente es la base de lo que juzgamos.
     
  TUKUTA FIN
     
53

Qulliriwi jiwiri usutawimpi

El médico y el paciente que murió.

     
  Isupuna aminanaka Fábulas de Esopo
     
  Ma qulliriwa qullaskana ä usutaru. Un médico tenía en tratamiento a un enfermo.
  Usutasti jiwawayi. Qulliristi sanwa jiwirina imiri jaqinakaru. Este murió, y el médico decía a las personas del acompañamiento:
  Sití aka jaqixa umañata jaraskaspanxa taqi ch’amampi, Si este hombre se hubiera abstenido del vino 
  siiti puraka qullanaka uchasispansti janiwa jiwaspanti. y se hubiese puesto lavativas, no hubiera muerto.
     
  askichañanakaxa janiwa jaytawayañakiti qhipataki, Las correcciones no debemos hacerlas tarde.
  kunapapchati wakisi ukhawa askichaña, siempre en el momento oportuno 
  janiraki aruspipaña kunapachati tukuta. y no dejarlas sólo para mencionarlas cuando ya es tarde
     
  TUKUTA FIN
     
54

Lunthatanakäwi urqu wallpawimpi

Los ladrones y el gallo.

     
  Isupuna aminanaka Fábulas de Esopo
     
  Lunthatanakawa má utaru mantapxatana Entraron unos ladrones en una casa 
  uka untanxa mä urqu wallpakiwa ukankana, y sólo encontraron un gallo; 
  urqu wallpa katjasaxa sarjawayapxi. se apoderaron de él y se marcharon.
  Niya jiwt’añaruxa lunthatanakana amparanakapanxa A punto de ser inmolado por los ladrones, 
  lunthatanakaru achikt’awayasiwa, sasina: les rogó el gallo que le perdonaran 
  nayaxa jaqinakatakixa askipunitwa alegando que era útil a los hombres, 
  sartayasa wali alwata irnaqirinakaparu sarapxañapataki. despertándolos por la noche para ir a sus trabajos.
  Ukhamasaxa  jumaru jiwt’ayañaxa walipuniwa, Mayor razón para matarte, exclamaron los ladrones-, 
  juma laykuwa nanaka jani lunthataña atipxti. puesto que despertando a los hombres nos impides robar.
     
  Janiwa phariyaña ñankhanakatixa wakisiti  Nada hay que aterrorice más a los malvados 
  kunanakatixa jaqinakatakixa askiki. que todo aquello que es útil para los honrados.
     
  TUKUTA FIN
     
55

Mañasüwi pä waynanakawimpi

El carnicero y los dos jóvenes.

     
  Isupuna aminanaka Fábulas de Esopo
     
  Pä waynawa alawayasipkanwa pachpa qhatuna. Hallábanse dos jóvenes comprando carne en el mismo establecimiento.  
  Mañasuru uñjasaxa yaqha tuqina Viendo ocupado al carnicero en otro sitio,
  mä waynuchuxa mayaki aycha lunthatawayi, uno de los muchachos robó unos restos 
  jaqtasa mayni waynuchuna wayaqaparu. y los arrojó en el bolsillo del otro.
  Mañasusti kutt’ataruxa uñjawayiwa irtjata juk’a aycha Al volverse el carnicero y notar la falta de los trozos,
  ch’atasa paypacha waynuchunakaru. acusó a los dos muchachos.
  Aycha aptirixa sawayawiwa: janipuniwa nayanxa kuna aychasa utjkiti Pero el que los había cogido juró que no los tenía, 
  maynisti sarakiwa: janipuniwa nayaxa kunsa uñjkti. y el que los tenía juró que no los había cogido. 
  mañasuxa k’arinakapa amuyt’asaxa sawayiwa: Comprendiendo su argucia, les dijo el carnicero:
  Nayatxa k’itasipxasmawa k’arisisa, -Podéis escapar de mí por un falso juramento,
   ukhamaruxa alajpacha kullana tatanakatxa janiwa jaltapjasmaati. pero no escaparéis ante los dioses.
     
  K’arixa kunakipansa ukhamakipuniwa Los falsos juramentos no dejan de serlo 
  chiqaptaru wakichatasa. aunque se disfracen de verdad.
     
  TUKUTA FIN
     
56

Challwa katuriwinakä qalanakawimpi

Los pescadores y las piedras.

     
  Isupuna aminanaka Fábulas de Esopo
     
  Challwa katurinakawa qäna jiyasipkana Tiraban unos pescadores de una red 
  wali jathi y como la sentían muy cargada,
  Ukhamaruxa thuqupaxana arch’ukirakipxanwa wali kusisita bailaban y gritaban de contento, 
  amuyt’awinakapana walja challwa katuta. creyendo que habían hecho una buena pesca.
  Qäna quta lakaru taqi ch’amampi qatatipxi.  Arrastrada la red a la playa, 
  challwa katutxamaruxa qalanakakiwa yaqhanakampi phuqantatana en lugar de peces sólo encontraron piedras y otros objetos,
  ukjaruxa wali k’apisipxi  con lo que fue muy grande su contrariedad,
  Janiwa phiñasipxawayayxayata,  no tanto por la rabia de su chasco,
  juyt’atawayatata suma jiqjatañataki.  como por haber esperado otra cosa.
  Juk’ampi awki challwa katurixa masinakaparu arst’awauiwa, Uno de los pescadores, el más viejo, dijo a sus compañeros:
  Quli masinaka inamayakiwa k’apisipxañani, kunalaykutixa Basta de afligirse, muchachos, puesto que según parece
  kusisiñana masipaxa llakiwa,  la alegría tiene por hermana la tristeza; 
  Janira uñjasaxa inmayakiwa kusisiwaytana, después de habernos alegrado tanto antes de tiempo,
  kunapachasa ukhama purikispawa, lanktasiñasa  era natural que tropezásemos
  kuna k’apisimpisa con alguna contrariedad.
     
  Jakawisanaxa puriwayiwa suma nkaña, ukhamaraki jani walinkaña Es rutina de la vida que a buenos tiempos siguen unos malos 
  Jani walinakaruxa arkawayarakiwa sumankaña. y a los malos tiempos le suceden otros buenos. 
  Wakichatañawa ukhama kuti kutiruxa. Estemos siempre preparados a estos inesperados cambios.
     
  TUKUTA FIN
     
57

Challwa katuriwi jisk’a jach’a challwanakampi

El pescador y los peces pequeños y grandes.

     
  Isupuna aminanaka Fábulas de Esopo
     
  Mä challwa katurixa qänapa apsuwayasaxa  Un pescador al tirar de la red 
  uñjt’awayiwa jach’a challwanakaki sacó a tierra los peces grandes, 
  janiwa jik’anakaruxa kunalaykutixa qänata mistsuwaypxi qutaru pero no a los pequeños que se le escaparon al mar
  jach’a qäna k’anatata.   escurriéndose entre las mallas.
     
  Jaqixa jaqiwa, yaqhipanakaxa jani yaqata. Las personas de poca importancia 
  Jani yaqatanakaxa jaqinakaxa ukhama sarasipkakiwa pueden pasar desapercibidas sin problema, 
  Wali uñt’ata jaqinakasti  pero las de mucha fama 
  janiwa sarapxaspati mayninakata jani amtawipampi amuyt’ata. no se escapan del juicio de sus semejantes.
     
  TUKUTA FIN
     
58

Challwa katuriwi jisk’a challwampi

El pescador y el pececillo.

     
  Isupuna aminanaka Fábulas de Esopo
     
  Mä challwa katiroxa llika umaru jaqutataxa Un pescador, después de lanzar al mar su red, 
  mä jisk’a challwaki katutana. sólo cogió un pececillo. 
  Jisk’a challwaxa achikt’asiwa challwa katuriruxa Suplicó éste al pescador que le dejara 
  sasina: jichhaxa jisk’akistwa por el momento en gracia de su pequeñez.
  Jutiriruxa jach’anchataxa katjitatawa wastata, Cuando sea mayor podrás pescarme de nuevo, 
  ukapachaxa jumatakixa sumaniwa,  y entonces seré para ti de más provecho
  wali achikt’asisa challwa katurixa sawayawi. terminó el pececillo.
  Jichastï, sawayawi challawa katurixa, chuyma pisiristwa ¡Hombre replicó el pescador, bien tonto sería 
  jisk’a challwaru antutasaxa soltando la presa que tengo en la mano,  
  suyañtaki akata khipxaru katuñataki para contar con la presa futura, 
  kunjama jach’askaspasa. por grande que sea!
     
  Kunasa suma chaniniwa amparankasaxa Más vale una moneda en la mano,
  yaqhatuqinkasaxa juk’ampi chaniniskaspasa  que un tesoro en el fondo del mar.
     
  TUKUTA FIN
     
59

Yapuchiriwi pakawimpi

El labrador y el águila

     
  Isupuna aminanaka Fábulas de Esopo
     
  Yapuchiriwa utapana sipita taypina mä pakaru uñjatana Encontró un labrador un águila presa en su cepo,
  qamquta paka, jach’a, kusa;  wali musphata antutjawayatayna. y, seducido por su belleza, la soltó y le dio la libertad.
  Pakawisti suma amtata yapuchritakixa, mä uruxa jupa jak’a jalakipasaxa El águila, que no fue ingrata con su bienhechor,
   yapuchiriru mä tinkurjama pirqa jak’ana qunt’ata uñjatana, viéndole sentado al pie de un muro que amenazaba derrumbarse,
  makhiki jupa pata jalakipawayasaxa ari sillunakapampi, voló hasta él y le arrebató con sus garras
  kallara tanqana t’isnupa jalawayatayna.  la cinta con que se ceñía su cabeza.
     
  Jaqisti sartawayi laqaki pakaru katjañataki. Se levantó el hombre para perseguirla.
  Pakaxa antut’awaywayiwa t’isnu, El águila dejó caer la cinta;
  yapuchirixa t’isnu aptawayasa qunuñaparu kutt’awayi, la tomó el labriego, y al volver sobre sus pasos
  Kutt’awipansti uñjatanawa pirqa tinkuta halló desplomado el muro en el lugar donde antes estaba sentado, 
  wali musphata uñjasiwayi. quedando muy sorprendido y
  ukhamarusa yuspararakiwa pakaru qhispiyatapata. agradecido de haber sido pagado así por el águila.
     
  Yusparapuniñasawa khitinakaruxa jiwasataki suma wakipxi, Siempre debemos ser agradecidos con nuestros bienhechores
  yusparxaña kuna qatuqatasa.  y agradecer un favor con otro.
     
  TUKUTA FIN
     
60

Yapuchiriwi ququwimpi

El labrador y el árbol.

     
  Isupuna aminanaka Fábulas de Esopo
     
  Satiri uraqina taypina wañatatata quqawa utt’ata utjana. En el campo de un labriego había un árbol estéril 
  ukanxa phichhitankanakakiwa qataqayasipxana, que únicamente servía de refugio a los gorriones
  ukhamarusa ch’ajwiri chiri chirinakaki. y a las cigarras ruidosas.
  Yapuchirixa quqa wañsuta uñjasaxa, El labrador, viendo su esterilidad,
  amtawayiwa tinkuyaña lawanchañataki.  se dispuso a abatirlo y descargó contra él su hacha.
  Phichhitankanaka chiri chirinakampixa achikt’asipxiwa jani tinkuyañapataki Suplicáronle los gorriones y las cigarras que no abatiera su asilo
  ukana khuyt’añataki yapuchiruru chuyma qhanart’ayañataki. para que en él pudieran cantar y agradarle a él mismo.
  Yapuchirissti khuchukaña qalltawayi, mayata mayata. Más sin hacerles caso, le asestó un segundo golpe, luego un tercero.
  Chikataru sarakasasti p’uñu p’uñu uñstawayi misk’i mamuraya. Rajado el árbol, vio un panal de abejas y probó y gustó su miel,
  Ukhama uñjasasti khuchuqaña jaytawayi. con lo que arrojó el hacha, honrando
  Ukatxa  waña quqaru suma uñjawayi,  y cuidando desde entonces el árbol con gran esmero, 
  sumapuni, taqi munañapampi. como si fuera sagrado.
     
  Walja jaqiwa utji suma lurañatakixa kunti jupa sapataki wali. Mucha gente hay que hace un bien 
  Jupa sapataki jakañapataki, juptakiki walikiwayi02/11/2017 sólo si de él recoge beneficio, sacar provecho.
  janiwa munañawayañataki, ukhamarusa  yaqhanakataki. no por amor y respeto a lo que es justo. 
  Kunasa juma lurañaxa janiwa sapakiñatakikiti Haz el bien por el bien mismo, 
  janiwa lurañaxa jiwasatakikiti. no porque de él vayas a sacar provecho.
     
  TUKUTA FIN