Isupuna aminanaka – Fábulas de Esopo 31 a 40

Achakuwinaka achuqallanakawimpi

Los ratones y las comadrejas.

   
Achakunaka achuqallkanakampixa awqasikipxapuninwa.  Se hallaban en continua guerra los ratones y las comadrejas
Achakunakaxa atipt’atapunipxanwa Los ratones, que siempre eran vencidos
tamacht’asipxiwa jach’a ulaqana, se reunieron en asamblea, 
amuyt’apxiwa inasa jan jilirinakanikasa atipt’ayasipxayapunipchi, y pensando que era por falta de jefes que siempre perdían,
ajlliwayapxiwa walja p’iqinchirinakaru. nombraron a varios estrategas.
P’iqinchirinakaxa jichhaki ajllitaxa, Los nuevos jefes recién elegidos, 
mayninampixa suma unjayasiña munasaxa, queriendo deslumbrar y distinguirse de los soldados rasos,
lurasipxatanawa wajranakaru uñtata se hicieron una especie de cuernos 
p’iqiru suma chinuntawayasisa. y se los sujetaron firmemente.
Wastata awqasiña puriwayxarakiwa, Vino la siguiente gran batalla, y como siempre,
achalunakaxa ma kutimpi atipt’ayasipxarakiwa.  el ejército de los ratones llevó las de perder. 
Achakunakaxa taqi tuqiru chhukhunukupxi p’iyanakaparu imantasisa, Entonces todos los ratones huyeron a sus agujeros,
p’iqinchirinakasti janiwa p’iyanakaparu matirjamakanti   y los jefes, no pudiendo entrar 
wajranakapa layku, a causa de sus cuernos, 
katuntayasipxiwa manq’suyasiñkama. fueron apresados y devorados.
   
Jiliruru puritaxa janiwa p’iqi waytkañakiti, Cuando adquieras puestos de alto nivel, no te vanaglories, 
kuna jilalapuriñawaruxa, pues mucho mayor que la apariencia del puesto, 
katuñawa suma amuyumpi, suma irnaqañataki es la responsabilidad de cumplir lo encomendado.
   
TUKUTA FIN
   

Achakuwi k’ayrawimpi

El ratón y la rana.

   
Isupuna aminanaka Fabulas de esopo
   
Mä achakuwa k’ayrampi wawqichasitana, Un ratón de tierra se hizo amigo de una rana, 
chijiñakaparu puriñataki para desgracia suya.
K’ayraxa talapayiri amuyupanxa amtatanawa sawkasiña La rana, obedeciendo a desviadas intenciones de burla, 
achakuna kayupa kayuparu ñach’antawayasa. ató la pata del ratón a su propia pata. 
Sarawayapxiwa pata waña uraqina, t’isktasa t’isktasa  Marcharon entonces primero por tierra
tiriju yapuru mantasa tiriju manq’suñataki, para comer trigo, 
ukatxa jak’achasipxiwa qhucha lakaru. luego se acercaron a la orilla del pantano.
K’ayraxa makhikiwa t’isktawayi achakuru qatatisa qhuchha manqharu,  La rana, dando un salto arrastró hasta el fondo al ratón,
K’ayraxa kusisitawa uma mankhana k’ayrart’asa ujuqi.  mientras que retozaba en el agua lanzando sus conocidos gritos.
Chijini achakusti uma askatasa jiwt’awayi, El desdichado ratón, hinchado de agua, se ahogó, 
uma patana tuytasa k’ayra kayuparu chint’ata. quedando a flote atado a la pata de la rana. 
Mä k’allixaxa qhuchha patana, achaku jiwata tuyuri uñjawiyasa  Los vio un milano que por ahí volaba
jalakipi, jalakipi, ari sillunakampixa achaku jiwata katjawayi,  y apresó al ratón con sus garras, 
qatatisa jiwata achaku k’ayrampi kayunakapa chinkatata,  arrastrando con él a la rana encadenada, 
Ukama k’allixaxa pampacharu manq’suwayi. quien también sirvió de cena al milano.
   
Taqi kunasa jani wali amtana lurataxa, Toda acción que se hace con intenciones de maldad, 
jupa pachaparuwa yanjawayi. siempre termina en contra del mismo que la comete.
   
TUKUTA FIN
   

K’allina jijipaña yant’aña munawayapa

El milano que quiso relinchar.

   
Isupuna aminanaka Fabulas de Esopo
   
Nayrapachaxa k’alliwixa mayja aruninwa Tuvo antiguamente el milano otra voz, 
ch’isi qhunani aruna una voz penetrante.
Mä arusti jupaxa qawalluru jijillana ist’atana, jiwaki. Pero oyó un día a un caballo relinchar admirablemente,
Jupaxa yatjapayaña yant’i  y lo quiso imitar
Walja kutiwa kunaymana yatjapayaña yant’i  Pero a pesar de todos sus intentos, 
Janipuniwa atkiti qawalluna jijillana yatjapayaña no logró adoptar exactamente la voz del caballo 
Ukhamarusa arupa chhaqtawayawayi. y perdió además su propia voz.
Ukhamawa janiwa qawalluru yatjapaykiti, arupasti chhaqtaraki Así, quedó sin la voz del caballo y sin su voz antigua.
   
Janiwa yatjapayañakiti yaqha masinakana atiñanakapa Nunca te dispongas a imitar las cualidades ajenas
Jani wakiniñaxa janiwa yant’añakiti, lurañatakixa suma wakichasiña  si no tienes la preparación y condiciones adecuadas para hacerlo, 
Ukhamasaxa inamayaru chhaqtaña, ina mujaraqiri. so pena de quedar como un vulgar y fracasado envidioso.
   
TUKUTA FIN
   

K’alliwi aseruwimpi

El milano y la culebra.

   
Isupuna aminanaka Fabulas de Esopo
   
K’alliwawa mä asiru katjatana Raptó un milano a una culebra, 
jalawayawayasa pata pata tuqiru. elevándose por los aires.
Asíruxa muyukipasa k’alliru p’atantawayi, La culebra se volvió y le mordió, 
Panpachani qullu aynacharu jalaqtasa cayendo ambos desde lo alto a un precipicio,
k’allixa jiwawayi. y el milano murió. 
Asirusa, usuchata, sarthapiwa, sasina: Dijo entonces la culebra:
Tärma. Kunatsa inata inataki ñanqhanchista nayaruxa  ¡Insensato! ¿Por qué has querido hacer mal a quien no te lo hacía? 
Ukatawa jumapachpawa jiwt’ayasta ñanqhachatamata. En justicia has sido castigado por haberme raptado sin razón.
   
Janiwa khitirusa inamayataki ñanqhachañakiti Nunca busques dañar a tu prójimo, 
sapa mayniwa jakastana taqi chuyma no vaya a ser que sin que lo notes,
ñanqhachiritakixa utjaspawa juk’ampi chijiwi. sea más fuerte que tú, y te haga pagar tus injusticias.
   
TUKUTA FIN
   

Urpiläwi k’isimirawimpi

La paloma y la hormiga.

   
Isupuna aminanaka Fabulas de Esopo
   
Wali umata pharjatawa Obligada por la sed, 
mä k’isimiraxa uma jalsuwiraruwa sarkati, una hormiga bajó a un manantial, 
akatjamata umampi qatatayasi, y arrastrada por la corriente, 
niyawa uma askatasa jiwirjama uñjasi. estaba a punto de ahogarse.
Mä urpilaxa k’isimiraru ukhama uñjasaxa  Viéndola en esta emergencia una paloma, 
makhikiwa  mä quqata laphi apsusa jalayawayi k’simiraru jak’a, desprendió de un árbol una ramita y la arrojó a la corriente,
Uka laphi pataruwa k’isimiraruxa ichkati khuyapayasa. montó encima a la hormiga salvándola.
Ukakamasti jamach’inaka chuqirixa Mientras tanto un cazador de pájaros
nayrt’awayiwa liwipampi wakichata  se adelantó con su arma preparada
urpilaru chuqiriñataki.  para cazar a la paloma. 
K’isimiraxa uka uñjasaxa mayaki t’iskusa kayu wintuparu p’atanti,  Le vio la hormiga y le picó en el talón, 
antutt’ayasa urpila chuqiña wakipa. haciendo soltar al cazador su arma. 
Ukhamaruwa urpilaxa jaltawayi. Aprovechó el momento la paloma para alzar el vuelo.
   
Walikipunuwa sumaru kutt’ayaña Siempre corresponde en la mejor forma 
khitirutixa sumanchistu. a los favores que recibas. 
Suma amtañapuniñaxa ukhama jaqitakixa. Debemos ser siempre  agradecidos.
   
TUKUTA FIN
   

Ch’iñiwi q’arachupanakawimpi

El murciélago y las comadrejas.

   
Isupuna aminanaka Fabulas de Esopo
   
Mä ch’iniwa pampa uraqiru jalaqtawayi Cayó un murciélago a tierra
ukjaruxa k’arachupaxa makhikiwa katjawayi.  y fue apresado por una comadreja.
Niya jiwañaru uñjasisaxa ch’iñixa jakawipxata achikt’atasiwayi. Viéndose próximo a morir, imploró el murciélago por su vida. 
K’arachupasti suma katuntasaxa sawayiwa janiwa antutirismati Le dijo la comadreja que no podía soltarle 
kunalaykutixa jupaxa jisk’achpachata jamach’inakampixa awqhasi. porque de nacimiento era enemiga de los pájaros.
Ch’inñisti sawayiwa: janiwa jamach’ikti, achakutwa. El murcielago replicó que no era un pájaro sino un ratón, 
Ukhama sawayasawa antutjasiwayi. librándose con esta astucia.
Yaqha uruxa wastata ch’iñixa katuntayasi yaqha k’arachupampi Algún tiempo después volvió a caer de nuevo en las garras de otra comadreja,
Ch’inñixa achikt’asiwa wastata jani manq’suyasiñataki.  y le suplicó que no lo devorara. 
K’arachupasti sawayiwa taqi achakunanakata uñista. Contestó esta comadreja que odiaba a todos los ratones. 
Ch’iñisti ch’amampi sawayi: janiwa achakukti, jamach’itwa. El murciélago le afirmó que no era ratón sino pájaro. 
Ukhama mayampi wastata antutjayasi. Y se libró así por segunda vez.
   
Yatiñasawa wakthapiyaña kunti jiwasa jak’anki sumaru mistuñataki Sepamos siempre adaptarnos a las circunstancias del momento 
sitï kunapachasa jakakipaña munsta. si deseamos sobrevivir, en cualquier rama de la vida que actuemos.
   
TUKUTA FIN
   

Ch’iñiwi ch’ayñawimpi.

El murciélago y el jilguero.

   
Isupuna aminanaka Fabulas de Esopo
   
Mä ch’ayñawa jist’antawipana chhiriqiskana Un jilguero encerrado en una jaula 
t’uju jak’ana warkuntata arumakiwa chhiriqina. colgada en una ventana cantaba de noche. 
Ch’iñiwa, jaya tuqina, ch’aynana chhiriqiripa ist’atana, Oyó un murciélago desde lejos su voz, 
ch’ayñaru jak’achasaxa jikt’awayiwa: kunatsa arumaqi chhiriqta. y acercándosele, le preguntó por qué cantaba sólo de noche.
Janiwa inamayakikiti, sawayiwa,  No es sin razón — repuso — 
kunalaykutixa uru chhiriqararuwa katuntapxitu porque de día cantaba cuando me atraparon,
Ukhamasaxa yatiqawaytwa suma amuyt’asiña.  pero desde entonces aprendí a ser prudente.
Jichhaxa janiti ukhamaruxa wakiski amuyt’amaxa.   ¡Pues no es ahora cuando debías serlo,
Jichhaxa suma jist’antatatwa  pues ya estás bien enjaulado,
Ukhama ch’iñixa arust’atawayi, replicó el murciélago.
walispanawa janira katuntayataru.  sino debió haber sido antes de que te capturaran! –
   
Amuyt’wixa suma jakañatakiwa jani pantañaru purisa La prudencia es para vivirla antes de caer en el error, 
Janiwa talakuru puritatxa. no para después de la desgracia.
   
TUKUTA FIN
   

Chhichhillankawi

La mosca.

   
Isupuna aminanaka Fabulas de Esopo
   
Chhichhillankawa mä aycha phuqhantata phukuru jakantawayi. Cayó una mosca en una olla llena de carne. 
Niya musq’a manq’ana jayschjasitaparuwa, arust’atawayi: A punto de ahogarse en la salsa, exclamó para sí misma:
manq’awayawaytwa, umarakiwaytwa, ukhamasa jarisirakiwaytwa Comí, bebí y me bañé; 
Jichhaxa jiwañaxa purintpana, janiwa jaltamuykati. puede venir la muerte, no me importa ahora.
   
Jani suma amuyt’iriruxa janikiwa suma amuyt’axa wakisismakiti Al irresponsable no le importa el fracaso
siti juparu sumankayawayawayi.  si su llegada a él le depara buenos momentos.
   
TUKUTA FIN
   

Chhichhillankanakawi

Las moscas.

   
Isupuna aminanaka Fabulas de Esopo
   
Mä p’uñu p’uñuta walja mik’iwa ch’aqanuqaskana, De un panal se derramó su deliciosa miel, 
chhichhillankanakasti chhukuntapxa manq’suñataki. y las moscas acudieron ansiosas a devorarla.
Misk’ita wali misk’inwa, jani jaytañxama. Y era tan dulce que no podían dejarla.
Ukjamaruxa kayunakapa misk’impi lluch’intasipxi Pero sus patas se fueron prendiendo en la miel
jani atkasa wastata jaltaña. y no pudieron alzar el vuelo de nuevo. 
Niya misk’imppi askatasa jiwañañruxa, arust’pxi. Ya a punto de ahogarse en su tesoro, exclamaron:
Nanakaxa jiwt’asipktwa, talakutatanakata nanakaxa, ¡Nos morimos, desgraciadas nosotras,
mä pitata misk’i umsuña laykuwa.  por quererlo tomar todo en un instante de placer!
   
Taqi kunasa suma amuyt’asawa katuña, Toma siempre las cosas más bellas de tu vida con serenidad,
juk’ata juk’ata, jani jachjasiñataki.  Jani ukaxa kusisiñataki. poco a poco, para que las disfrutes plenamente.
Janiki llupt’awayasimti jani wakisiri manqhana. No te vayas a ahogar dentro de ellas.
   
TUKUTA FIN
   

K’isimirawi

La hormiga.

   
Isupuna aminanaka Fabulas de Esopo
   
Yatjatatawa, nayrapacha aminanakanxa jichha k’isimiraxa  Dice una leyenda que la hormiga actual
jaqinaka ukch’anwa  era en otros tiempos un hombre que, 
janikiwa chuyma phuqt’atanti achunakapata no se contentaba con el producto 
satawinakapata, yaqha lurawinakapata, consagrado a los trabajos de la agricultura, 
jupa pachpata. Masinakapata puqupxa munaqawirinwa,  de su propio esfuerzo, sino que miraba con envidia el producto ajeno 
ukhamarusa lunthatirinwa. y robaba los frutos a sus vecinos.
Alajpacha Tataxa wali q’apisitawa uñjirina uka jaqiruxa Indignado Zeus por la avaricia de este hombre,
Ukatwa mayjt’ayawayi k’isimiraru tukuyasa. le transformó en hormiga.
Uynaka mayjt’atatatayataxa janikiwa kankañapa mayt’aykiti Pero aunque cambió de forma, no le cambió el carácter,
Ukatawa jichhakamasa sarnaqi taqi kuna pallthapisa, pues aún hoy día recorre los campos, 
yaqha jaqinakana tiriku, siwata, ukhamaru imasa jupataki. recoge el trigo y la cebada ajenas y los guarda para su uso.
   
Ñanqhachirinakaruxa janiwa mayjt’ayjamakiti Aunque a los malvados se les castigue severamente,
kankañapaxa pachpapunipuniniwa  difícilmente cambian su naturaleza desviada.
   
TUKUTA FIN