Isupuna aminanaka – Fábulas de Esopo 21 – 30

 

 

21 Anuwi ch’uluwimpi El perro y la almeja.
22 Anuwi uma jawirana qhanch’uwayasipa El perro y su reflejo en el río.
23 Anuwixa mañasuwimpi El perro y el carnicero.
24 Tilinkimpi anuwi El perro con campanilla.
25 Ch’irijañawi sillanqiwimpi El ruiseñor y la golondrina.
26 Urqu wallpawi k’arachupawimpi El gallo y la comadreja.
27 Urqu wallpawinaka p’isaqawimpi Los gallos y la perdiz.
28 Urqu wakawi ch’uspiwimpi El buey y el mosquito.
29 Jararankhuwi qachu qamaqiwimpi La víbora y la zorra.
30 Phisiwi achakunakawimpi El gato y las ratas.

 

 

21

Anuwi ch’uluwimpi

El perro y la almeja.

Mä anuxa, k’awnanaka manq’suri yatjawayatataxa Un perro de esos acostumbrados a comer huevos,
ch’ulu uñstawiruxa, janiwa paya kuti amtkiti al ver una almeja, no lo pensó dos veces,
k’awnachï sasisa, y creyendo que se trataba de un huevo,
mayaki uquntawayi. se la tragó inmediatamente.
Ukatxa makhikiwa, puraka chhujrintataxa, Desgarradas luego sus entrañas,
jani waliruwa puriwayi, ukhamaruxa sawayawayasi: se sintió muy mal y se dijo:
chiqapunisa juchajawa amtataxata — Bien merecido lo tengo, por creer que todo
kuna muruqt’atasa k’awnachi sasina.  lo que veo redondo son huevos.
Janiki kunasa katt’amti jani suma uñjasaxa, Nunca tomes un asunto sin antes reflexionar, 
jani mantañataki chakachakanakaru. para no entrar luego en extrañas dificultades.
TUKUTA FIN

22

Anuwi uma jawirana qhanch’uwayasipa

El perro y su reflejo en el río.

Mä anuwa iñaqañasqanwa jawira Vadeaba un perro un río
acht’ata mä jach’a mujsartasiña aycha. llevando en su hocico un sabroso pedazo de carne.
Uñjawayiwa jawira umana qhanch’ukiri jupa pachparu Vio su propio reflejo en el agua del río
amtawipanxa yaqha anjamakinwa,  y creyó que aquel reflejo era en realidad
yaqha anu aycha acht’ataraki otro perro que llevaba un trozo de carne
juk’ampi jacha aycha. mayor que el suyo.
Mayni anuta apaqña munasaxa Y deseando adueñarse del pedazo ajeno,
antutt’awayi acht’ata aychapa soltó el suyo
mayni anuru apaqañataki mujsa aycha acht’ata. para arrebatar el trozo a su supuesto compadre.
Chiqapa uñjataxa chhqtayawayiwa jupana aychapa Pero el resultado fue que se quedó sin el propio
ukhamaraki maynina, akaxa janiwa utjkanti qhachukikinwa y sin el ajeno: éste porque no existía, sólo era un reflejo,
maynisti, chiqa aychaxa uma jawirawa apasiwayxi. y el otro, el verdadero, porque se lo llevó la corriente.
Janipuniwa kunti mayninki manañati Nunca codicies el bien ajeno, 
Ukhamaxa chhaqayasmawa kunti  katkta. pues puedes perder lo que ya has adquirido con tu esfuerzo.
TUKUTA FIN

23

Anuwixa mañasuwimpi

El perro y el carnicero.

Mä anuwa aycha aljaña utaruwa mantantawayi Penetró un perro en una carnicería,
Mañasuxa uñjasa aycha aliirinakampi jump’intata y notando que el carnicero estaba muy ocupado con sus clientes,
anuxa mayaki aycha achsuwayi jaltasa anqa tuqiru. cogió un trozo de carne y salió corriendo.
Mañasuxa anuru aycha jalayiri uñjasaxa uñch’ukikiwa Se volvió el carnicero, y viéndole huir,
jani jalaña atkasa, sawayakiwa anuruxa y sin poder hacer ya nada, exclamó:
Wawqi anu, kawkintï katjama janiwa uñch’ukisa jaytamati. ¡ Oye amigo! allí donde te encuentre, no dejaré de mirarte!
Janiwa suykañati wastata puriñapa jani walinakaxa. No esperes a que suceda un accidente para pensar en cómo evitarlo.
TUKUTA FIN

24

Tilinkimpi anuwi

El perro con campanilla.

Mä anuxa inamayataki khitirusa kawkirusa achjaña munana Había un perro que acostumbraba morder sin razón.
Uywiripaxa tilinki anuna kunkaparu ñacht’awayi Le puso su amo una campanilla
yaqha jaqinakaru yatiyañataki anu jak’achiri achjañataki para advertirle a la gente de su presencia cercana.
Anusti palasaruwa jalawayi uñjayasiñataki Y el can, sonando la campanilla, se fue a la plaza pública a presumir.
Mä suma amtani awila qachu anusti, sawayiwa: Mas una sabia perra, ya avanzada de años le dijo:
Kunatsa kawkikawki sarnaqta quli masi ¿De qué presumes tanto, amigo?
Tilinki kunkamanxa janiwa sumaru uñjayasiñatakikiti Sé que no llevas esa campanilla por tus grandes virtudes,
Jani ukaxa yatiyañataki  wist’u amtanamaka sino para anunciar tu maldad oculta.
Pachapa q’ayachasiñaxa kawkikawki sarnaqirinakatawa. Los halagos que se hacen a sí mismos los fanfarrones, 
uñjayasipxiwa ch’usa chaniniñapa sólo delatan sus mayores defectos.
TUKUTA FIN
25

Ch’irijañawi sillanqiwimpi

El ruiseñor y la golondrina.

Sillanqixa ch’irijañaruwa amtayawayi Invitó la golondrina a un ruiseñor
uta utachasiña jupjama kunjamtï utacht’asitana,  a construir su nido como lo hacía ella,
Jaqinakana utapa taypina, bajo el techo de las casas de los hombres,
Ukana utjasiña kunjamti jupaxa jakasina jaqinakana taypina. y a vivir con ellos como ya lo hacía ella.
Ch’irijañasti arust’awayiwa sasina Pero el ruiseñor repuso:
Janiwa jaqaña munkti jani walinakata amtasisa jakaña No quiero revivir el recuerdo de mis antiguos males,
Ukatawa nayaxa jayatuqinaki utjasiña munta. y por eso prefiero alojarme en lugares apartados.
Walinaka jani walinakampi qatuqataxa Los bienes y los males recibidos,
amtañanakatakiwa kawkinsa, kunapachansa siempre quedan atados a las circunstancias que los rodearon.
TUKUTA FIN

26

Urqu wallpawi k’arachupawimpi

El gallo y la comadreja.

Mä k’arachupawa urqu wallparu katuntawayi Una comadreja atrapó a un gallo
Jupaxa suma amtawayiyaña munana manq’suñatakixa. y quiso tener una razón plausible para comérselo.
Nayriri ch’atañaxa jaqinakaru k’alayawayatapata La primera acusación fue la de importunar a los hombres
ukhamarusa art’anakampixa janiwa suma ikiykiti.  y de impedirles dormir con sus molestos cantos por la noche.
Urqu wallpasti jaljatawasiwa sasina: janiwa inamayatakikiti Se defendió el gallo diciendo que lo hacía para servirles,
Art’apampi sartayasaxa amtawayayiwa lurawinakaparu saraña. pues despertándolos, les recordaba que debían comenzar sus trabajos diarios.
K’arachupasti yaqha  ch’ataña amtawayi Entonces la comadreja buscó una segunda acusación:
jakawisawisarusawa ñankhachi que maltrataba a la Naturaleza
warminakaru t’ist’añataki, mamapasa, qullakanakapasa pachpaki. por buscar como novias incluso a su madre y a sus hermanas.
Urqu walpasti kutt’ayiwa: luratanakaxaxa janiwa ñanqhakiti Repuso el gallo que con ello también favorecía a sus dueños,
Ukhama jakasaxa wallapanakaxa walja k’awna pustuchapxi– porque así las gallinas ponían más huevos.
Ñanqhachiritakixa janiwa suma amtaxa utjkiti Para el malvado decidido a agredir, 
Janiwa kuna wali amuyuxa sayt’aykiti. no lo para ninguna clase de razones.
TUKUTA FIN

27

Urqu wallpawinaka p’isaqawimpi

Los gallos y la perdiz.

Mä jaqixa pä urqu wallpaninwa. Un hombre que tenía dos gallos,
akatjamata mä p’isaqa alawayi compró una perdiz doméstica
anantasa uywa uyuru mayninakampi manq’añapataki. y la llevo al corral junto con ellos para alimentarla.
Wallpanakasti jaljatapxana, arkanuqapxaqirina. Pero estos la atacaban y la perseguían,
p’isaqasti amtawayiwa yaqhatapata ukhama katjasipxana y la perdiz, pensando que lo hacían por ser de distinta especie,
ukhama aynacht’atawa uchasi. se sentía humillada.
Yaqha urusti uñjawayiwa kunjamsa wallpanakaxa nuwasipxana Pero días más tarde vio cómo los gallos se peleaban entre ellos,
jithikatatxa sapa wallpawa wali wilanchatawa uñjasirina. y que cada vez que se separaban, estaban cubiertos de sangre.
Ukatxa p’isiqaxa amtawayiwa, sasina: Entonces se dijo a sí misma:
Janiwa thithixañaxa munaskituti wallpanakana ñanqhachatapa Ya no me quejo de que los gallos me maltraten
Kuna laykutixa uñjawaytwa janiwa ni jupanakasa walimkipxiti pues he visto que ni aun entre ellos mismos están en paz.
Janiw walinkiri markaru purisaxa  Si llegas a una comunidad donde los vecinos no viven en paz, 
jumaruxa janirakiwa sumaru jakayapxayatamti. ten por seguro que tampoco te dejaran vivir en paz a ti.
TUKUTA FIN

28

Urqu wakawi ch’uspiwimpi

El buey y el mosquito.

Wakana wajraparuwa mä uruxa má ch’uspiwa makhati En el cuerno de un buey se posó un mosquito.
Ukankawayayiwa niya karjañkama, Luego de permanecer allí largo rato,
Sarjawayasaja wakaru jist’awayi: al irse a su vuelo preguntó al buey
Tataya, kusistati sarjatajatatatxa. si se alegraba que por fin se marchase.
Wakasti sawayiwa: El buey le respondió:
Janikiwa yatkayati jutatamata. Ni supe que habías venido.
Janirakiwa amuyt’awayati sarjatamata Tampoco notaré cuando te vayas.
Jakañaxa jani kuna irt’asaxa, jani yäqayasiñatakiwa. Pasar por la vida, sin darle nada a la vida, es ser insignificante
TUKUTA FIN

29

Jararankhuwi qachu qamaqiwimpi

La víbora y la zorra.

Jaliri uma jawiraxa qatatiskana Arrastraba la corriente de un río
mä mijaptata jararanqhu ch’apinaka qutu taypina. a una víbora enroscada en una maraña de espinas.
Qachu qamaqixa uñjasaxa sawayiwa: La vio pasar una zorra que descansaba y exclamó:
Kunti jani wakiki, jani walikipuniñapawa ¡Para tal clase de barco, tal piloto!
Sajra amuyuni jaqitakixa kunasa sajrapuniwa Personas perversas siempre conectan con situaciones perversas.
TUKUTA FIN

30

Phisiwi achakunakawimpi

El gato y las ratas.

Mä utaxa achakunakata aywintawa utt’ana. Había una casa invadida de ratas.
Má pjisixa uka yatisaxa uka utaruwa sarawayi. Lo supo un gato y se fue a ella,
ukatxa juk’ata juk’ata achakunaka manq’suwayawayana.  y poco a poco iba devorando las ratas.
Jupanakasti makhiki phisina chuqitatawaya,xa Pero ellas, viendo que rápidamente eran cazadas,
amtapxiwa p’iyanakapata jani mistsuña. decidieron guardarse en sus agujeros.
Ukhama phisixa janiwa achakunaka katjaña atkanti, No pudiendo el gato alcanzarlas,
amtawayiwa mä phak’a achakunaka mistupxañapataki.  ideó una trampa para que salieran.
Makhatawayiwa pata lawaru Trepó a lo alto de una viga,
warkuntasisa jiwatjama.  y colgado de ella se hizo el muerto.
Ukatsi mä achakuxa jak’achawiwa, uñjawayi, saraki: Pero una de las ratas se asomó, lo vio y le dijo:
Quli masi, jak’u wayakawismasa ¡Oye amiguito, aunque fueras un saco de harina,
janipuniwa jak’achirimati. no me acercaría a ti!
Ñanqhanakaxa kunapachati ñanqhachaña jani atipkiti Los malvados, cuando no pueden dañar a sus víctimas directamente,
kunsa thaqapxakiwa  mayninakaru ñanqhachañataki  buscan un atrayente truco para lograrlo. 
Amtañawa kunti  sumxama, walikipxama qatukañatakixa. Cuídate siempre de lo que te ofrecen como muy lindo y atrayente.
TUKUTA FIN